LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 626 22252, el. p. info@am.lt, https://am.lrv.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188602370
Pagal adresatų sąrašą 2022-08- Nr.
Į 2022-06-28 Nr. S-1907
DĖL LIETUVOS GEOLOGŲ BENDRUOMENĖS KREIPIMOSI
Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2022-06-28 raštu Nr. S-1907
persiųstame Geologijos įmonių asociacijos (toliau – GĮA) 2022-04-21 rašte „Lietuvos geologų
bendruomenės kreipimasis“ keliamus klausimus. Pažymime, kad Aplinkos ministerijai racionalus
naudingųjų iškasenų naudojimas ir efektyvi apsauga yra aktualios ir svarbios temos, todėl dėkojame
už tradicijų puoselėjimą organizuojant Geologų dienos paminėjimą ir dalijantis jo metu
suformuotomis įžvalgomis ir idėjomis, susijusiomis su žemės gelmių sritimi.
Dėl naftos gavybos Baltijos jūros šelfe.
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje parodė, kad dauguma Europos šalių yra priklausomos nuo
Rusijos tiekiamų angliavandenilių (naftos ir gamtinių dujų), tačiau Lietuvą šiuo požiūriu galima
laikyti nepriklausoma. Ji neimportuoja naftos tiesiogiai iš Rusijos, nes naftotiekio „Družba“ atšaka į
Lietuvą 2006 m. uždaryta. Dabar naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva“ naftos, kaip žaliavos,
atsigabena laivais per Būtingės naftos terminalą. Naftos perdirbimo įmonę „Orlen Lietuva“ valdanti
Lenkijos kompanija „PKN Orlen“, prasidėjus karui, informavo, kad „Mažeikių naftos perdirbimo
gamyklai žalios naftos tiekimas 100 proc. vykdomas iš už Rusijos ribų“. Kad „Orlen Lietuva“
visiškai atsisako rusiškos naftos, šiemet kovą pranešė ir Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida
Šimonytė. Rusiška nafta buvo pakeista Saudo Arabijos įmonės „Saudi Aramco“ nafta.
Informuojame, kad norint plėtoti angliavandenilių gavybą jūroje, vienas iš pagrindinių
žingsnių yra 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/30/ES dėl
naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (toliau –
Direktyva), perkėlimas į nacionalinę teisę. Vyriausybė 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155
patvirtino Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo
planą, kuriame numatyta VI misija – Lietuvos žaliasis kursas, o vieni iš numatytų strateginių darbų
– užtikrinti gamtos išteklių apsaugą ir tvarų jų naudojimą, sudaryti veiksmingesnes sąlygas
visuomenei, verslui ir viešajam sektoriui tapti žaliojo kurso transformacijos partneriais.
Angliavandenilių gavyba Baltijos jūroje neatitinka Lietuvos žaliojo kurso, todėl artimiausiu metu
Aplinkos ministerija neplanuoja keisti teisinio reglamentavimo, leidžiančio pradėti vykdyti
angliavandenilių gavybą Baltijos jūroje.
Dėl galimos požeminės dujų saugyklos įrengimo.
Dujos vis dar yra vienas pagrindinių šių dienų energijos šaltinių. Lietuva turi terminalą
„Independence“ – nepriklausomą apsirūpinimo dujomis kelią, tačiau jis neturi alternatyvų ir yra
priklausomas nuo įvairių geopolitinių ar natūralių (gamtinių) veiksnių. Energetinė nepriklausomybė
būtų daug tvaresnė turint požemines dujų saugyklas. Gamtinių dujų saugykla, būdama integrali
gamtinių dujų sistemos dalis, atliktų keletą svarbių funkcijų: padidintų dujų tiekimo saugumą, leistų
pasinaudoti palankiu sezoniniu dujų kainų svyravimu, sumažintų perdavimo sistemos vamzdynų
apkrovimą.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Geologijos tarnyba)
duomenimis, saugyklos vietos (nors iki galo neištirtos) galėtų būti Vakarų Lietuvoje. Vaškų
struktūra (galimas saugomų dujų darbinis tūris – 1500 mln. m3) ir Syderių struktūra (galimas
saugomų dujų tūris – 500 mln. m3) tirtos (seisminiai, dangos skvarbumo ir kiti tyrimai) kaip
perspektyvios teritorijos naftai išgauti, tačiau naftos joje nerasta. Nors tyrimų gręžiniai likviduoti,
kai kuriuos iš jų greičiausiai būtų galima atstatyti.
Geologijos tarnybos nuomone, gamtinių dujų saugyklą tinkamiausia įrengti baigiamuose
eksploatuoti Vilkyčių, Pietų Šiūparių ir kituose naftos telkiniuose, kuriuose galėtų tilpti mažiausiai
po 500 mln. m3 dujų. Ištirta, kad šiuose telkiniuose uždaros struktūros, žinomi hidrodinaminiai
parametrai, naftos gavybos gręžiniai gali būti pritaikyti dujoms injekuoti ir paimti, yra reikalinga
infrastruktūra, 3–7 km nuo gręžinių eina dujotiekio linija Klaipėda–Šakiai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad baigiami eksploatuoti naftos telkiniai yra
patikimos, geriausiai ištirtos vietos požeminių dujų saugykloms įrengti. Esama infrastruktūra (ir
gręžiniai) gali būti panaudota saugyklų reikmėms. Manome, kad toks projektas yra greičiausiai
įgyvendinamas ir pigiausias, tačiau galutinį sprendimą turi priimti Energetikos ministerija, nes ji
formuoja energetinio saugumo politiką.
Dėl sūrymo, susidarančio išgaunant naftą, panaudojimo.
GĮA siūlo kelių priežiūrai žiemą ir žvyrkelių dulkėtumui mažinti panaudoti sūrymą, kuris
išgaunamas siurbiant naftą, atlikti pritaikomumo kelių priežiūrai tyrimus, vertinimą ir pakoreguoti
šią veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Sūrymas – naftos gavybos metu iš 1,5–2 km gylyje slūgsančių kambro sistemos geologinių
sluoksnių išgaunamas skystis (fluidas) – aukštos mineralizacijos (~170 g/l) kambro sistemos kalcio
ir natrio chloridinis požeminio vandens, naftos ir naftoje ištirpusių gamtinių dujų mišinys. Šis
fluidas paviršiuje separuojamas, iš jo atskiriami požeminis vanduo (sūrymas), nafta ir dujos.
Didžioji dalis nuo naftos atskirto sūrymo grąžinama į tą patį angliavandenilius talpinantį žemės
gelmių geologinį sluoksnį. Likusi dalis perduodama tretiesiems asmenims.
Geologijos tarnyba informavo, kad angliavandenilių išteklius eksploatuojančios bendrovės
2020 m. neatlygintinai perdavė tretiesiems asmenims apie 8000 m3 sūrymo, jis panaudotas
vietiniams keliams (žvyrkeliams) laistyti, siekiant sumažinti dulkėtumą.
Susisiekimo ministerija 2022-07-11 raštu Nr. 2-2989 informavo: „Vakarų Lietuvoje kelių ir
gatvių su žvyro danga laistymui sūrymai buvo naudojami vadovaujantis 2015 m. birželio 11 d.
Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir kontrolės departamento Klaipėdos skyriaus raštu
Nr.(15.3)-A4-6474 pateiktoje galutinėje atrankos išvadoje „Dėl valstybinės ir vietinės reikšmės
žvyrkelių laistymo naftos gavybos metu iš fluido atskirtu Kambro amžiaus uolienose slūgsančiu
vandeniu (aukštos mineralizacijos sūrymu) Skuodo, Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės r. sav.
teritorijose poveikio aplinkai vertinimo“ nurodytomis sąlygomis, taip pat Kelių su žvyro danga
dulkėjimo mažinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais Lietuvos automobilių kelių direkcijos
prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr.V-303 „Dėl statybos
taisyklių ir metodinių nurodymų patvirtinimo.“
Naudoti sūrymą, kaip naftos gavybos šalutinį produktą, teisės aktais neuždrausta, tačiau
aiškaus reglamentavimo nėra. Aplinkos ministerija neturi detalios informacijos apie išgaunamą
sūrymo kiekį, jo koncentraciją, priemaišas, galimus jo naudojimo būdus ir poveikį aplinkai (ypač
dirvožemiui ir vandeniui).
Informuojame, kad Geologijos tarnyba, vadovaudamasi metiniu veiklos planu, iki šių metų
pabaigos išanalizuos naftos gavybos metu išgaunamo aukštos mineralizacijos požeminio vandens –
sūrymo – panaudojimo (taip pat ir keliams laistyti) galimybes ir pateiks Aplinkos ministerijai išvadą
ir pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo.
Įvertinę gautą informaciją, kartu su suinteresuotomis institucijomis, už kelių priežiūrą
atsakingomis įmonėmis ir socialiniais partneriais aptarsime sūrymo panaudojimo galimybes ir
aiškesnį jo panaudojimo teisinį reglamentavimą.
Dėl geologijos disciplinos įtraukimo į privalomą vidurinės mokyklos programą.
Aplinkos ministerija pritaria GĮA išsakytiems argumentams ir pasiūlymui įtraukti geologijos
discipliną į privalomą vidurinės mokyklos programą arba esamas programas (pavyzdžiui,
geografijos) papildyti geologijos mokslu, nes tai padidintų geologo profesijos žinomumą, ją
populiarintų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2022-06-23 raštu Nr. SR-2437 informavo, kad vyksta
ugdymo turinio atnaujinimas. Parengti naujų priešmokyklinio, pradinio pagrindinio ir vidurinio
ugdymo programų projektai, kurie buvo ir yra aktyviai svarstomi ne tik švietimo bendruomenėse.
Svarstant tikslinamas ir konkretinamas dalyko programos turinys atsižvelgiant į keliamus tikslus.
Siekiant įtraukti visuomenę į ugdymo projektų svarstymą ir didinti teisėkūros atvirumą,
ugdymo programų projektai artimiausiu metu bus paskelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje
(TAIS). Kviečiame teikti pasiūlymus dėl jų.
Derinamus ugdymo programų projektus galima rasti adresu
https://www.emokykla.lt/bendrasis/bendrosios-programos/bendrojo-ugdymo-programu-projektaiderinami.
Dėl administracinės naštos mažinimo.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 333
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl Administracinės
naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ institucijoms pavedė nuolat
ieškoti priemonių siekiant užtikrinti, kad bendras administracinės naštos, kurią ūkio subjektams
sukelia institucijos kompetencijos srityje priimtas teisinis reguliavimas, lygis per kalendorinius
metus išliktų nepakitęs arba mažėtų. Pabrėžiame, kad, įgyvendindama minėtą pavedimą, Aplinkos
ministerija ir jai pavaldžios institucijos nuolat peržiūri galiojančias teisinio reguliavimo nuostatas,
kad nustatyti informaciniai įpareigojimai, kiti reikalavimai, jų vykdymo būdas ir forma nevaržytų
ūkio subjektų ir piliečių labiau, nei būtina reguliavimo tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, Aplinkos
ministerijos siekiamybė 2022 m. – kiekvienoje politikos grupėje nustatyti ne mažiau kaip 3
didžiausius administracinės naštos šaltinius ir iki 20 procentų sumažinti administracinę naštą,
Geologijos tarnybos metiniame veiklos plane numatyta nustatyti 5 tokius šaltinius ir administracinę
naštą sumažinti iki 10 procentų.
Dėl giluminės geoterminės energijos tyrimų.
GĮA, siekdama sustiprinti Lietuvos energetinį savarankiškumą, siūlo pasinaudojant
naujausiomis technologijomis atkurti tyrimus, susijusius su giluminės geoterminės energijos
panaudojimu ir skirti lėšų giluminių geoterminių tyrimų programai atnaujinti.
Atsižvelgdami į tai, kad Energetikos ministerija formuoja valstybės energetinio saugumo
politiką ir valstybės politiką iškastinių ir atsinaujinančių energijos išteklių srityse ir užtikrina šios
politikos įgyvendinimą, prašome pateikti savo nuomonę dėl GĮA išdėstytų pasiūlymų.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių žemės gelmių išteklių naudojimą ir kontrolę,
tobulinimo.
Aplinkos ministerija atvira visiems pasiūlymams, kurie leistų geriau spręsti problemas,
susijusias su žemės gelmių išteklių tyrimais, naudojimu ir kontrole. Netoleruojame biurokratizmo
apraiškų, todėl stengsimės iki minimumo (nors tai ne visada įmanoma dėl ES nustatytų reikalavimų)
sumažinti administracinę naštą asmenims. Prašome teikti Aplinkos ministerijai konkrečius
pasiūlymus dėl esamos geologinės veiklos administravimo ir kontrolės sistemos, juos įvertinsime,
aptarsime ir prireikus inicijuosime teisės aktų pakeitimus.
Teisės ir personalo skyriaus vedėja, atliekanti Aplinkos ministerijos kanclerės funkcijas Giedrė Ričkutė