Beveik rimtai apie AM pakeitimus atsisakyti privalomų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų daliai statinių.

2022m. birželio 14 d.  LR Aplinkos ministras pasirašė įsakymą dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ kai kurių punktų pakeitimo.  Po pakeitimo numatyta atsisakyti privalomų projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų planuojant vieno ir dviejų buto namus, pagalbinių ūkio paskirties pastatų, šiltnamių statybą ir atliekant visų neypatingųjų pastatų rekonstrukciją. Tai neva leis proporcingai paskirstyti atsakomybę statybos dalyviams, mažinti administracinę naštą ūkio subjektams, optimizuoti minėtų tyrimų apimtis, paspartės vienbučių gyvenamųjų namų projektavimas ir statyba.

Neskaitant tos parodijos, kad gyvenamas namas pagal saugumo lygį prilyginamas ūkiniam pastatui ar net šiltnamiui, Ministerija tokiu savo sprendimu praktiškai nubloškia Lietuvą beveik 100 metų atgal, kai pagrindo patikimumo ir pamatų tipo sprendimus priimdavo statybos rangovas paspardęs gruntą arba daugeliu atveju niekas nepriimdavo tik „ponas atsitiktinumas“. Kai kam pasisekdavo, kai kam nelabai, bet kadangi didžioji dalis tada Lietuvoje namų buvo rastinių niekas į tai, kad nuo stalo daiktai rieda, ar kad pro pamatų plyšius šunis ir katės landžioja nelabai kreipdavo dėmesio.

Dabar lietuvaičiai reiklesni, mėgsta viską su gulsčiuku pasitikrint, tai nežinia kaip bus, kai prasidės panašūs dalykai. Svarbiausia, kad nelabai bus pas ką ir pasiskųsti. Pats gi statei, centą, eurą skaičiavai, su motinos pienu negavai supratimo, kad bet ką gyvenime rimtesnio veikiant , reikia pagrindą patikimą turėti, o kai statyti savo svajonių namą pradėjai, niekas nepriminė pasitikrinti, o kaip tas pagrindas?

Gal geriau pasiseks tam, kuris pinigus „kalė“, o namą „specai“ statė ir iš jų nusipirko. Iš pirmo žvilgsnio taip, bet bėdai atsitikus tuos „specus“ tik kitam naujam statybos kvartale besidarbuojančius gali surasti. Nors veidai kaip ir matyti, bet jie sako mes čia nė prie ko – ten buvo kita firma, jei dar yra kreipkis į ten. Bet anie pasirodo prieš metus jau užsidarė ar tai bankrutavo – rezultatas tas pats.

O dar gražesni dalykai dedasi ten, kur pinigai daug didesni – valdiškose įstaigose, savivaldybėse. Valdžia nori, kad rinkėjai juos mylėtų, ypač kai rinkimai artėja. O kaip tas rinkėjas valdžią mėgs. Yra visokiausiu būdų, bet geriausias kai ką nors už dyką gauni. Na pavyzdžiui paasfaltuota gatvė, ar net visas kelias iki namų. Tai valdžia ir stengiasi- pinigų tam ar iš Vilniaus prisiprašo, dar iš vietinių sukrapšto. Bet pinigų mažai, o rinkėjų ir kelių daug. Reikia sukti galva, kaip čia daugiau patenkinus. O čia dar taip paprastai asfalto nepaklosi. Reikia ir projekto ir tyrėjai visokių nesuprantamų dalykų prirašo. Pagal jų prirašymus ekspertai kabinėjasi, kad asfaltą ant „nieko“ dedam. Kol tą „nieką“ padarai pagrindu ir asfaltui mažai lieka, o tuo pačių ir patenkintų rinkėjų. Užtat dabar po birželio bus gerai. Pagrindų niekas nebetikrins, tai gal ir ekspertai nesikabinės. Bus galima daugiau rinkėjų nudžiuginti, ir ačiū Vilniaus valdžiai pasakyti, po tokių patvarkymų. Na gal tas asfaltas po 5-10 metų ir sulūš, vėl bus duobėtas ir dulkėti pradės, bet ten jau bus kiti laikai ir vadai.

Tokia „optimistine“ fraze būtų galima ir baigti, bet kai pagalvoji, kad vieną naktį, koks naujakurys prie Biržų ar Pasvalio, ar koks „kietas“ gamtos mylėtojas ant pat upės aukšto kranto gali atsibusti ar visai neatsibusti stogo sijos prispaustas, nebe juokai ima.“

Saulius Gegieckas

dipl. Inžinierius geologas

Geologijos įmonių asociacijos vadovas