2022 m. balandžio 21 d. Lietuvos geologų bendruomenės KREIPIMASIS

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei

Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei

Lietuvos Respublikos aplinkos Ministrui

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto Ministrei

Lietuvos Respublikos susisiekimo Ministrui

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų Ministrei

Lietuvos Respublikos energetikos Ministrui

Lietuvos geologijos tarnybos prie AM Direktoriui

Lietuvos geologų bendruomenės KREIPIMASIS  

2022 m. balandžio 21 d.

 Lietuvos geologų bendruomenė, atstovaujama specialistų iš valstybinio valdymo, mokslo ir mokymo įstaigų, verslo įmonių ir visuomeninių organizacijų, susirinkusi į tradicinę Geologo dienos paminėjimo konferenciją, aptarė aktualius žemės gelmių išteklių naudojimo (tyrimo, gavybos, apsaugos) teisinio reguliavimo ir administravimo klausimus. Juos aptarusi bendru sutarimu konstatavo, kad:

1. Lietuvos žemės gelmėse yra gausu naudingųjų iškasenų, reikalingų tenkinti Lietuvos gyventojų poreikius šiandien ir ateityje, tačiau daugeliu atvejų jie yra sunkiai pasiekiami, reikalauja nemažai laiko ir lėšų parengiamiesiems darbams – detaliai telkinių žvalgybai, eksploatacijos projektams parengti ir t. t. Lietuvos žemės gelmės yra išimtinė Lietuvos valstybės nuosavybė, todėl labai svarbu, kad šiuos parengiamuosius darbus inicijuotų ir finansuotų valstybė.

2. Atsižvelgiant į karo Ukrainoje sukeltas ir galimas pasekmes ateityje, ypač svarbu atkreipti dėmesį į savus energetinius išteklius. Pritardami bendram kursui į atsinaujinančius energijos šaltinius, manome, kad tikslinga skatinti naftos gavybą, skiriant lėšų detaliai išžvalgyti jau žinomus telkinius, sudarant palankesnes jų įsisavinimo teisines, administracines sąlygas. Taip pat rekomenduotina atnaujinti dėmesį perspektyvių ir naujų naftos telkinių žvalgybai Baltijos jūros šelfe ir imtis realių veiksmų požeminei dujų saugyklai įsteigti, kuri padidintų Lietuvos energetinį saugumą, mažintų dujų kainą ir būtų svarbiu stabilizuojančiu veiksniu Lietuvos ūkiui.

3. Siurbiant iš žemės naftą kartu išgaunamas ir didelis kiekis sūrymų, kurie galėtų būti panaudojami kelių priežiūrai žiemos metu ir žvyrkelių dulkėtumui mažinti, taip padėtų sutaupyti dešimtis milijonų eurų lėšų, skiriamų druskai įsigyti iš kitų šalių. To siekiant, tereikia atlikti sūrymų pritaikomumo kelių priežiūrai tyrimus ir vertinimus, pakoreguoti šią veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Tai padarius, Lietuvos kelių priežiūra taptų pigesnė ir draugiškesnė aplinkai.

4. Galimybę padidinti, sustiprinti Lietuvos energetinį savarankiškumą, sukurtų ir racionalus gelmių geoterminių išteklių panaudojimas. Naujos technologijos atveria galimybes panaudoti vis giliau slūgsančius geoterminius išteklius, tačiau žinojimas apie jų buvimą, bei preliminarų išplitimą teritorijos bei gylio atžvilgiu netenkina potencialių investorių poreikių, dėl pernelyg didelės rizikos. Kai kurios Vakarų Europos šalys jau kuris laikas, vykdo bandomuosius-eksploatacinius tyrimus susijusius su geotermine energija, esančia kristaliniame pamate. Manome, kad dabar yra pats laikas atgaivinti tokius giluminius geoterminius tyrimus ir Lietuvoje. Tam tikslui reikia: a) atnaujinti giluminių geoterminių tyrimų programą, apimančią ne tik nuosėdinę dangą, bet ir kristalinį pamatą, b) skirti reikalingas lėšas, skirtas programai įgyvendinti; c) atnaujinti ir nuolat stiprinti tyrėjų potencialą, įskaitant bendradarbiavimą su tyrėjais ir institucijomis šalių, kuriose tokie tyrimai jau vykdomi ir turima atitinkama patirtis.

5. Žemės gelmių išteklių įsisavinimas neįmanomas be specifinių žinių apie žemę, joje vykstančius procesus, t. y. be kvalifikuotų geologų. Lietuvoje tokius specialistus rengia Vilniaus universitetas, turintis ilgalaikę tokios veiklos patirtį ir parengęs absoliučią daugumą šios srities specialistų dirbančių Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu besirenkančių studijuoti šią specialybę akivaizdžiai sumažėję. Viena to priežasčių, manome, yra nepakankamai aiškiai diferencijuotas moksleivių supažindinimas su žemės mokslais vidurinėje mokykloje. Siekiant didinti geologo profesijos žinomumą ir populiarumą, rekomenduojame tam tikrą kursą apie geologiją įtraukti į privalomas vidurinės mokyklos programas arba esamose programose geologijos mokslo tyrimų objektus apibrėžti aiškiau ir akcentuotai.

6. Kai kurie teisės aktai, reglamentuojantys žemės gelmių išteklių prieinamumą ir racionalų naudojimą (Mokesčio už gamtos išteklių naudojimą, Teritorijų planavimo įstatymai) nesudaro sąlygų pilnai išnaudoti Lietuvos žemės gelmių potencialą, o visuomenei gauti maksimalią naudą iš kasybos darbais paveiktų teritorijų. Siūlome šias spręstinas problemas aptarti Aplinkos ministerijoje ir Seime, pakviečiant Geologijos įmonių ir Karjerų asociacijų atstovus.

7. Įgyvendinant visuomenės poreikius tenkinančius geologinius projektus labai svarbus yra racionalus ir efektyvus šių procesų valdymo bei administravimo klausimas. Netoleruotinas bet koks nepagrįstas biurokratinis vilkinimas ir administracinės naštos didinimas gyventojams ir verslui, kuris ne tik apsunkina geologinę veiklą bet ir kompromituoja ją visuomenėje, sukelia neigiamą požiūrį dėl jos reikalingumo ir t. t. Neatidėliotinai reikalinga peržiūrėti ir pakoreguoti esamą geologinės veiklos administravimo ir kontrolės sistemą, prisitaikant prie pakitusių geologinės ir visos šalies visuomenės poreikių.

Lietuvos geologijos įmonių, įstaigų bei Lietuvos geologų sąjungos, atstovų susirinkimo vardu:

Geologijos įmonių asociacijos vadovas Saulius Gegieckas ………………………………………

Lietuvos geologų sąjungos pirmininkė dr. Vaida Šeirienė ……………………………………….

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto

dekanas, akad. prof. habil. dr.  Aivaras Kareiva         ……………………………………………..

Konferencijos pirmininkas Antanas Marcinonis  ……………………………..